medice, cura te ipsum

- ar jūs vienas gyvenate?
- vienas. bet man neliūdna. aš sau akordeonu pagroju ir dainuoju, giesmes daugiausia. dar marijos radijo klausau. o mano akordeonas vokiškas, 120 bosų!
jis kalba, kalba ir kalbėdamas šypsosi.

tupi garbaus amžiaus babuška paduška palatoj ant palangės.
- ką čia darot?
- man moteris iš 213 palatos sakė, kad reikia nuo palangės nušokt, ir širdies ritmas tada atsistato. pirmai nuo lovos bandžiau šokt, bet neatsistatė.

įkyri moteriškė, skyriuje gulinėjanti ir aktyviai besityrinėjanti, išsiprašė, kad būtų nusiųsta FEGDS* tyrimui, nors reikalo jokio, na bet labai jau norėjo. ligos istorija iš endoskopuotojo sugrįžo su įrašu, kad stempėj/skrandy/dvylikapirštėj jokių pakitimų nerasta ir dar įklijuotas lipnus lapukas, pakeverzotas tik kolegoms įskaitomu raštu: "blet, vos vamzdžio nesulaužė!"

*fibroezofagogastroduodenoskopija

- žinote, aš buvau pas gydytoją astrologą, jis man patarė operuotis.
- pas ką tokį?
- pas astrologą.
- a... (pauzė).
- oi, ne ne atsiprašau, pas gastronomą buvau.
- kuuur?
- pas... pas... gatsronomą, ir jis man paaatarė operuotis.
- gal pas gastroenterologą?
- a, aha, jo jo, pas gastroastronomą.

vaikų priėmimas. 6 metų berniukas, skauda pilvą, įtariamas apedicitas. pakeliu marškinėlius, o po jais priklijuota tatuiruotė: per visą pilvą žalias dinozauras.

T.B. 1931 m., pensininkė. Prieš 3 ar 4 dienas (neatsimena) arklys priekiniais dantimis įkando į kairiąją krūtį.

mažo miestelio mažoj ligoninėj šiąnakt numirė 6 žmonės. o septintasis susikišo adatą širdin savižudiškais tikslais.

Guldom tokią močiutėlę. Didelio laipsnio aortos angos stenozė, jau prieš metus siūlyta operuotis, tačiau nesutiko. Gaudo orą visa mėlyna.
- Ar kojos, labai tinsta?
- Ma labai padeda tokis tepalas - blend a med.
- Koooks?
- Blend a med, kas vakara kojus tepu i tada mažiau tinsta.

Naktis. Į priėmimą GMP atveža garbaus amžiaus moteriškaitę.

- Kas nutiko?
- Sapnavau, kad šaudo.
- Ir?
- Kai susapnuoju, kad šaudo, kitą dieną susergu.
- Bet dabar juk nesergat?
- Tai dar juk naktis, ką tik sapnavau.

Ir kur dėt naktį senyvą žmogų (indikacijų guldymui į skyrių nėra), kurį naktį iš kaimo atvežė greitoji pagalba (atgal gi neparveža)? Skyrius prigrūstas nors verk. Į popierius kuriam pasakas ir vistiek guldom.

P.S. Dieną nesusirgo.

Dun dun į duris ir gana žvitriai, mažais žingsniukais, įbėga maža bobulytė. Sulinkus devyniasdešimties laipsnių kampu, su ūsais, veltiniai iki kelių, vilki žaliu paltu.
- A man nusirenkt?
- Nusirenkit.
- Ką?
- Nusirenkit, nusirenkit!
(Pradeda nuo savęs traukt paltą, megztinius, sijonus, sukneles).
Širdukė tuksi neblogai, plaučiuose karkalų nėra, spaudimas normalus, nieko neskauda, nėr prie ko prikibt, tik sušnekėt nelabai eina - negirdi. Dėl visa ko galima krūtinės rentgenogramą padaryt.
(Rašomas siuntimas).
- Jau galit apsirengt.
- Bobulytė sėdi ir šypsos.
- Apsirenkt jau galit!
- O ji tik sėdi tokia mažutė ir šypsos pro žilus ūsus.
- Apsirenkit!
Lyg pakviesta pakyla ir tais savo žingsniukais pribėga prie rašomojo stalo.
- A?
- AAApsirenkit!
Parbėga prie savo drabužių krūvos ir milkiai puola per galvą mautis pasijonių, sijonų, suknelių ir t.t.

Žvilgt į gimimo datą ant ambulatorinės kortelės: 1900 m.

Pabunda žmogelis, pagirios baisios. Atsimerkia - reanimacija. Bando pajudėt - pririštas. Susiuvinėtas nuo galvos iki kojų. Pasirodo, vakar nerado durų, tai per vitriną išėjo.

Chirurgijos skyriuj po operacijos guli močiutėlė. Neteko daug kraujo, lašinama eritrocitų masė. Atbėga susirūpinusi sesutė ir pasakoja:
- Įeinu į palatą, o ji kateterį išsitraukusi, maišelį nuo stovo nusikabinusi, krapštinėja, atidaryt bando. Klausiu, ką čia darot?
Močiutė:
- Labai noriu šitos uogienės.

ar skelbti "amžiną gyvenimą anapus": man tai tas pats, - kad tik greičiau jie ten keliautų! -
Štai taip Zaratustra kalbėjo.

Socialinė darbuotoja į polikliniką atlydi moteriškę iš suaugusiųjų, turinčių psichinę negalią, pensionato. Kol soc. darbuotoja įlenda į kabinetą susitarti dėl priėmimo, moteriškė iš koridoriaus dingsta. Ant kojų sukelta pusė personalo. Po pusvalandžio vyr. sesuo sako: ten ketvirtame aukšte, aktų salėj, sėdi kažkokia boba. Nubilda visi į aktų salę, sėdi pabėgėlė.
Soc. darbuotoja:
- Kodėl tu čia sėdi?
Moteriškė:
- Koncerto laukiu.

Atveda dieduką, tas ištraukia basas kojas iš mėšlinų kaliošų - blauzdos plonytės, o pėdos didumo kaip geri duonos kepalai, kojų pirštai suragėję, vien nykščiai trigubai didesni už visus kada matytus žmogaus kojų nykščius.
- Kiek dienų gėrėt?
- Tik vakar.
- Ar tikrai?
- Nu ir užvakar.
Atvedusi kaimynė: - meluoji, gyvate! kasdien geria, - o tada jau ramesniu balsu, - o toks žmogus buvo, traktoristas, auksarankis. Tik žmona anksti numirė, liko su vaikais, nustojo dirbt, kad galėtų augint. Dabar vaikai į užsienį išlėkė. O jis sėdi prie tvarto ir geria.

Inkščia žmogelis - skauda ir savęs gaila.

Na ir keisti tie žmonės. Jei prieš kokią procedūrą liepsi nieko nevalgyti ir negerti, tai būtinai paklaus - "o vandens galima?", arba post factum - "galvojau galima". Ir jeigu pasakysi, kad jau galima viską valgyti, tai žiūrėk, pusvalandį pagalvoję, kaišioja galvas į tarpdurį "o man jogurto irgi galima?"

Po polikliniką blūdina dvi merginos, susikibę už parankių:
- Sakykite, kur čia daktaro chijurgo kabinetas?
- Kieno?
- Chijuuurgo.

2007 sausio 17. Nežinia kada pro duris be garso įslenka čigonas ir trypčioja, kol pastebim. Ištiesia neužbaigtą nedarbingumo lapelį. Ten parašyta: iki 2006 gruodžio 7 d.

- Jūs ką, iš medžio iškritot?
- Galima sakyti i taip.
- Taigi parašyta kad prieš mėnesį ir 10 dienų reikėjo ateit.
- Tai, čia, galima sakyti, aš pats kaltas.
- Kur buvot visą tą laiką?
- Namie buvau.
----
- Sėskit, matymą pažiūrėsim.
Nesėda.
- Nu kas dabar?
- Nerodykit man raidžių, aš skaityt nemoku, - priėjęs prašo pašnibždom.
---
- Kitą kartą nesigėdinkit paprašyt, kad kas paskaitytų kada ateit.
- Nu, jo.

Įlinguoja vaikas, 93-ių gimimo, užkritusiais akių vokais, išsižiojęs, veide aiškiai kažkoks sindromas. (motina iš paskos). "Turbūt blogai mato, pažiūrėkit." Aha, po tais vokais dar ir žvairas. Akys krypsta į visus šonus, tik ne ten kur reikia. Lentelėje beveik nieko nemato, o jei ką ir mato, negali/nemoka pasakyt.

(tuščia kortelė)

- Ar kur nors/kada nors pas daktarus vedėte?
- Ne.
- Na gal akys kada nors buvo tikrintos?
- Ne.
- Žvairuoja seniai?
- A žvairuoja?
- O pas vaikų psicho-neurologą kada nors buvot?
- Ne-e.
- Ar jis kur nors mokosi?
- Nu, penktoj klasej.
- Kelintoj???
- Penktoj.
- O čia į specialią mokyklą vedat?
- Nee, normali mokykla, J. kaime.
- Ai tai jį pagal pagal specialią programą moko?
- Nu ne.
- Eee ir kaip mokslai sekasi?
- Nu blogai...
- O dar vaikų turit?
- Turiu (pauzė, mintyse skaičiuoja) šešis.
- O kiti irgi tokie?
- Nu, o ką?